Aštriašnipis eršketas
Acipenser oxyrinchus
Išgirsk mane
0:00 / 0:00
Perskaityk mano istoriją
Didžiausia žuvis, kokia kada nors gyveno Baltijoje. Trys metrai, šimtas ir daugiau kilogramų. Aš – aštriašnipis eršketas. Skaitykite toliau ...
Ypatumai
Gyvoji fosilija
Rūšis morfologiškai beveik nepakitusi nuo mezozojaus eros (prieš ~200 mln. metų)
Kremzlinis skeletas
Žuvis neturi tikrojo kaulinio skeleto, atraminė struktūra sudaryta iš kremzlių ir išorinių kaulinių plokštelių
Unikalūs jutimai
Rostrume esantys Lorencinio ampulių analogai fiksuoja silpnus dugno organizmų skleidžiamus elektrinius laukus (elektrorecepcija). Eršketas beveik nemato grobio. Maistą jis suranda ūsais. Jais jaučia dugno vibracijas ir chemines medžiagas. Tik tada išstumia burną ir susiurbia grobį.
Vėlyva branda
Dėl itin vėlyvos lytinės brandos generacijų kaita trunka dešimtmečius, kas daro populiaciją ypač pažeidžiamą išoriniam spaudimui.
Eršketai Nemune
Lietuvos istoriniai duomenys: Tarpukariu (1920–1930 m.) Nemune reguliariai fiksuoti virš 100 kg sveriantys ir virš 2 m ilgio individai. Paskutinis natūralus laukinis eršketas Lietuvoje sugautas 1960 m.
Tikroji Baltijos rūšis
Analizuojant muziejinius eksponatus DNR lygmeniu, nustatyta, kad Baltijos jūroje istoriškai gyveno ne vietinis europinis eršketas (Acipenser sturio), o iš Šiaurės Amerikos per Atlantą migravęs aštriašnipis eršketas (Acipenser oxyrinchus). Būtent pastarojo genofondas dabar naudojamas Baltijos populiacijai atkurti.
Kad išlikčiau
Eršketai yra svarbi Baltijos jūros ir upių ekosistemų dalis. Sužinokite daugiau apie Baltijos jūros žuvis, jų migraciją, buveines ir apsaugą:
Edukacija „Be teisės užaugti“
Sužinokite daugiau apie eršketus, jų ypatybes ir populiacijos nykimo priežastis
Gustavo enciklopedija. Eršketai
Peržiūrėkite edukacinį „Gustavo enciklopedijos“ pasakojimą apie eršketus
Virtuali paroda apie eršketus
Aplankykite virtualią parodą ir daugiau sužinokite apie eršketus